Kai prekes deklaruoja netiesioginis atstovas savo vardu, bet importuotojo interesais, pareiga solidariai mokėti įregistruotą importo PVM skolą muitinei kartu su importuotoju muitinės tarpininkui (deklarantui) neatsiranda
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2025-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2025 pateikė reikšmingą išaiškinimą dėl netiesioginio atstovo (deklaranto) solidarios atsakomybės už importo skolą muitinei.
Ginčo esmė. Muitinė atlikusi patikrinimą importuotojo atžvilgiu įregistravo skolą muitinei, kartu sprendė, kad solidariu skolininku muitinei laikytinas ir netiesioginis atstovas – deklarantas.
Skundo argumentai. Pareiškėjas (deklarantas) nesutiko su Muitinės departamento sprendime pateiktu Sąjungos muitinės kodekso nuostatų aiškinimu ir teigė, kad netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybė už importo PVM sumokėjimą negali būti pripažinta solidariai su importuotojo atsakomybe.
Dėl solidarių skolininkų prievolės įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju solidariesiems skolininkams kartu priskaičiavus importo PVM bei PVM delspinigių sumą ir importuotojui sumokėjus PVM įmokas, o nuo visų delspinigių mokėjimo importuotoją atleidus dėl turimos permokos valstybės biudžete (nepadaryta žala biudžetui, t.y. ir Pareiškėjas, kaip solidarus skolininkas, žalos biudžetui nepadarė), mokesčių administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo neatleisti Pareiškėjo nuo visų PVM delspinigių mokėjimo, nes visa solidari prievolė buvo įvykdyta.
Dėl netiesioginio atstovo pripažinimo solidariu skolininku. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas netiesioginio atstovo (deklaranto, muitinės tarpininko) pripažinimo solidariu skolininku ir apskaičiuotos solidarios mokestinės prievolės muitinei pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Skolininku laikomas deklarantas. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku. Jeigu muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų įforminti, surašyta remiantis informacija, dėl kurios nebūtų surinkta visa importo muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku (Sąjungos muitinės kodekso 77 str. 3 d.).
ESTT yra pažymėjęs, kad Sąjungos muitinės kodekso 77 str. 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šią vienintelę nuostatą netiesioginis atstovas muitinėje turi pareigą tik sumokėti muitus, mokėtinus už jo deklaruotas prekes, bet neprivalo mokėti importo PVM už tas pačias prekes (žr. ESTT 2022-05-12 sprendimo byloje U.I. Srl prieš Agenzia delle dogane e dei monopoli – Ufficio delledogane di Venezia Nr. C-714/20 52 p.).
PVM direktyvos 201 str. turi būti aiškinamas taip, kad netiesioginio atstovo muitinėje atsakomybė už importo PVM sumokėjimą negali būti pripažinta solidariai su importuotojo atsakomybe nesant nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis jis būtų aiškiai ir nedviprasmiškai laikomas arba pripažįstamas turinčiu prievolę sumokėti šį mokestį (žr. ESTT 2022-05-12 sprendimo byloje U.I. Srl prieš Agenzia delledogane e dei monopoli – Ufficio delle dogane di Venezia Nr. C-714/20 65 p.).
Remdamasis minėta ESTTjurisprudencija LVAT 2025-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2025 nurodė, kad:
(i) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau –PVMĮ) 2 str. 25 d. nustato, kad prekiųi mportuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai;
(ii) PVMĮ 2 str. 25 d. nustato dvi kumuliatyvias sąlygas, kurioms esant asmeniui atsiranda prievolė sumokėti importo PVM. Visų pirma turi būti, nustatyta, jog asmuo importavo prekes šalies teritorijoje. Antra, turi būti nustatyta, kad importuojantis asmuo turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai;
(iii) Apibendrindamas teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nėra asmuo, kuris įvežė prekes į Sąjungos muitų teritoriją, t. y. nėra prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, todėl pagal PVMĮ 2 str. 25 d. nuostatas negali būti pripažinta jo solidari atsakomybė už importo PVM sumokėjimą.
Taigi tuo atveju, kai prekes deklaruoja netiesioginis atstovas savo vardu, bet importuotojo interesais, pareiga solidariai mokėti įregistruotą importo PVM skolą muitinei kartu su importuotoju muitinės tarpininkui (deklarantui) neatsiranda.
